Kiek pamenu, mano draugystė su falafeliais prasidėjo prieš kelis metus. Laikas, kai atsisakiau mėsos. Turkiškame restorane pasirinkau falafelius. Jų skonis ir tekstūra mane sužavėjo. Ragaujant falafelius skirtingose vietose pastebėjau kaip skiriasi jų sudėtis bei skonis. Vieni buvo per sausi, kiti minkštučiai it košė. Kol išsirinkau vienus skaniausių. Traškūs iš išorės, vidus lengvai trapus, įtaigiai jaučiasi kuminas ir citrinos rūgštelė.

Falafelių dabar gali rasti net ir maisto prekių parduotuvėje, kurie yra turbūt tūkstantasis vanduo nuo kisieliaus. Man parūpo, kur viso to pradžia? Kur gimė falafeliai?

Beskaitydama apie falafelių istoriją, sustojau ties puikiu The New York Times straipsniu apie jų kilmę.

Štai keletas jo įžvalgų:

“Dalijantis ypatingo maisto tradicijomis, net ir priešai gali susėsti prie vieno stalo. Tačiau viena iš didžiausių pasaulio konfliktų priežasčių taip pat gali būti  – maistas. Airių katalikai ir protestantai ginčyjasi dėl viskio. Turkai ir graikai dėl kavos. Taip pat žydai ir arabai nesutaria, kieno gi vis dėl to tie falafeliai. Maistas visada migruoja, pagal imigraciją ir komerciją, – teigė Izraelio studentė Niujorko universitete, Yael Raviv. Ji rašo savo doktorantūros disertaciją apie Izraelio nacionalinę virtuvę. Tačiau ir dėl politinės padėties falafeliai įgijo milžinišką reikšmę. Kiekvienoje Izraelio turistinėje brošiūroje gali pamatyti falafelių nuotrauką, – pasakojo Raviv. Ir kiekvienoje Izraelio virtuvės receptų knygoje rasi falafelių receptą.

Žydų ir Izraeliečių diskusija apie falafelius gali svyruoti tarp visiško priešiškumo ir ambivalentiškumo, iki visiškos gėdos. Kaip ir pats konfliktas dėl falafelių – gėdingas. Kai kurie žydai teigia, kad nė vienai grupei negali priklausyti vienoks ar kitoks būdas apkepti avinžirnius ar pupas. Jie pasakoja, kad falafelių gimtinė yra Egiptas,  o vėliau falafeliai radę kelią ir iki Maroko bei Saudo Arabijos.

Ar mes pavogėme italų makaronus? Šis konfliktas visiška nesąmonė,- teigia Geoffrey Weill, kuris palaiko ryšius su Izraelio turizmo ministerija. ”

— The New York Times

Ir aš su juo sutinku. Maistas mus turi suvienyti, o ne išskirti. Jis turi keliauti. Privalo! Skoniai, aromatai, lyg vėjo nešamos žiedadulkės, kuriančios unikalius žiedus vis kitame žemės lope. Falafelių skonio nekeičia žinojimas kam priklauso jų receptas. Tačiau žinoti ir išbandyti tradicinį jų receptą, pajusti tą autentišką jų skonį – smagu. Ypač dabar, kai galime rasti įvairausių falafelių ištakų. Burokėlių, lęšių, bulvių ir begalės kitų kleckiukų, sumaniai susigalvoję save pavadinti falafeliais. Na, o sužinoti pati pirmąjį falafelių receptą, kai jis dar buvo ruošiamas Egipte iš pupų, o ne avinžirnių, bei pagal jį pagaminti, būtų tikrų tikriausia kelionė laiku.

“Falafeliai nuolat keičiasi. Originalūs Egipto falafeliai pagaminti iš pupų. Falafeliai persikėlė į šiaurę, virėjai pupas pakeitė avinžirniais. 

Izraeliui patinka galvoti, kad falafeliai yra jų, – sakė ponia Agmon. Bet taip tik priimta. Man, falafeliai yra arabų maistas, turintis ilgą istoriją ir nuostabų universalumą, į kurį mes bandėme prisidėti naujais falafelių variantais,- pasakoja Agmon.”

— The New York Times

Į savo virtuvę su mano bendrininkais muškietininkais karts nuo karto pasikviečiame falafelius. Šiandien vyriausia muškietininkų atstovė užsimanė prisiminti tikrąjį falafelių skonį. Ne kokį sveikuolišką variantą, bet tą traškų, kuminu persmelktą kąsnį, kurį ji kažkada pamilo.

Puiku, kad tame pačiame straipsnyje buvo falafelių receptas iš receptų knygos, kuriai jau per 20 metų. Nais. Skonis turėtų vėl svečiuotis mano pojūčiuose. Taip ir įvyko. (receptas straipsnio nuorodoje)

Dažniausiai falafeliai yra ruošiami iš per naktį mirkytų avinžirnių ir bulgur bei skrudinami aliejuje. Mes pasiruošėme ir ale falafelių su burokėliais, paprika bei lęšiais.

Jei turi jau išvirtų avinžirnių, šie rutuliukai yra puikus būdas greitai ir skaniai pasiruošti pietus darban ar spalvingą vakarienę.

Mano muškietininkams labiausiai patinka šie raudoni burbuliukai, jie visiškai nesupranta mano besąlygiškos meilės traškiems ir kuminu kvepiantiems falafeliams.

Falafeliai yra dažnai patiekiami su humusu ir tahinio (sezamo sėklų) padažu, pita duona. Man ankštinės daržovės gana įžūliai apkrauna virškinimą, todėl stengiuosi jas valgyti be duonos, tik su žalumynais, raugintomis daržovėmis, alyvuogėmis. Šiandien vietoje tahini padažo pasiruošėme tahini kremo. Tai trintos sezamo sėklos su vandeniu, citrinos sultimis, jūros druska ir linų sėmenų aliejumi.

Na, o šis paskutinis ale falafelių variantas yra ir ale burgerių variantas. Augalinės mitybos gerbėjai pasiilgsta burgerių ir štai, sumano tokių būdų juos pakeisti. Man šie kepsniukai labiau patinka su salotomis, citrina ir tahini kremu.

Iki kitų skanių susitikimų. Ačiū, kad esi.