Mūsų kultūroje judėjimo rezultatai dažnai “įrodomi” aiškiai matomais raumenimis, ryškiu kūno reljefu ir fit išvaizda. Atrodo, kad jei žmogus sportuoja, tai turi būti matoma. Kūnas būtinai turi tai parodyti.
Tačiau judėjimas nėra tik apie kūno formavimą.
Žmogus gali reguliariai judėti, sportuoti, stiprinti kūną ir vis tiek neatrodyti “sportiškai”. Kūnai į judėjimą reaguoja labai skirtingai. Tai priklauso nuo genetikos, hormonų, amžiaus, mitybos, streso lygio, miego ir daugybės kitų veiksnių.
Todėl kūno išvaizda ne visada yra patikimas rodiklis to, kiek žmogus juda ir treniruojasi.
Judėjimas keičia daug dalykų, kurių niekas nemato:
Energijos lygį.
Nuotaiką.
Miego kokybę.
Stiprina kaulus.
Gerina koncentraciją ir psichinį aiškumą.
Kai mes komentuojame kito kūną, sakydami: “Nesimato, kad sportuotum”, iš tikrųjų sakome: “Aš turiu įsitikinimą, kaip tavo kūnas turėtų atrodyti”
Daugeliui žmonių judėjimas yra būdas jaustis stipresniems savo kūne. Tai būdas reguliuoti stresą, palaikyti sveikatą, geriau jausti savo kūną ir jaustis jame saugiau.
Moksliniai tyrimai nuosekliai rodo, kad judėjimo nauda sveikatai yra daug platesnė nei kūno išvaizda. Pasaulio sveikatos organizacijos gairės pabrėžia, kad reguliarus fizinis aktyvumas mažina širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir kai kurių vėžio rūšių riziką, taip pat gerina psichologinę savijautą ir miegą.
Leave a Reply